Kaip aš Londone PHP darbo ieškojau

2014-08-20

Gyvenu Londone jau daugiau nei metus, ir per tą laiką teko dukart ieškotis PHP programuotojo darbo. Išmokau, ko klausinėja darbdaviai ir HR agentai, kaip vyksta darbo pokalbiai ir atrankos, į ką atkreipti dėmesį. Tad jūsų dėmesiui mano patarimai.

1. Londonas specifinė rinka, kaip ir bet kuri kita

Jei kur nors išgirsite teiginių, kad "visame pasaulyje" populiaru yra tas ir tas, priimkite tokią informaciją atsargiai. Nes skiriasi rinkos poreikiai, o nuo to priklauso ir technologijos. PHP kalbos atveju, skiriasi frameworkų populiarumas - Lietuvoje dirbau su Codeigniter ir Laravel, o Londone dažniausiai ieškomi Symfony ir Zend specialistai.

2. Londone viskas vyksta per agentūras ir ilgai

Vėlgi lyginant su Lietuvos rinka - mes turime kelis tūkstančius programuotojų ir, grubiai tariant, visi visus pažįsta. Sau programuotojų ieško per pažintis, socialiniuose tinkluose, rečiau per skelbimus. Londone gi visą paieškos funkciją atlieka tarpininkai - HR agentūros ir pavieniai agentai, kurie medžioja programuotojus ir bando juos parduoti kompanijoms. Ir atvirkščiai.

Tai čia yra ir pliusų, ir minusų. Tiek kompanija, tiek darbuotojas sutaupo laiko pačioms paieškoms, pirminei atrankai, dokumentų ruošimui. Bet už tai agentams mokami didžiuliai pinigai. Nemeluoju - konkrečių skaičių nežinau, bet teko girdėti apie 10-15 procentų nuo darbuotojo algos. Laimei, šią sumą moka kompanija. Kita vertus, jei nemokėtų, gal alga būtų didesnė?

Ir su agentais reikia elgtis labai apdairiai, pats pajaučiau savo kailiu. Logika tokia kad jie yra pardavėjai, jie mažai ką žino apie technologijas ar tuo labiau konkrečiai apie PHP. Kuo skiriasi Symfony nuo Codeigniter - jie nežino ir, kas baisiausia, nei kiek nenori žinoti. Darbas vyksta pagal raktažodžius: skelbime pamatei technologinių reikalavimų sąrašą, kandidato CV turi bent porą "į tema" - skambiname. Dėl to turėjau tokių neigiamų atvejų, kaip:

  • Nuėjau į darbo interviu, kur pasirodė kad žmonės dirba su Symfony, o Codeigniter paminėjo skelbime tik "iš bedos"
  • Nuėjau į pokalbį kur didesnė dalis darbo pasirodė front-endui
  • Du agentai man suveikė interviu toje pačioje kompanijoje tą pačią dieną, vienas apie kitą nežinodami

Ir čia dar tik aisbergo viršūnė. Po to paaiškėja dar N detalių, kurias agentai nutyli (arba tiesiog nežino), tada prasideda derybos dėl algos, o ir pradėjus dirbti gali iškilti netikėtų kontrakto sąlygų. Apie šią temą galima parašyti atskirą straipsnį, bet kol kas tiesiog patarimas - aklai netikėkite agentais ir pagal galimybę tikrinkite viską, ką jie sako.

3. Visiems vienodai, ką jūs veikėte Lietuvoje

Jei ieškosite Londone pirmojo darbo, tai CV sąrašas įmonių, kur dirbote, nei agentams nei kompanijoms bus bereikšmis. Nes jie negali paskambinti ir patikrinti jūsų reputacijos - o Londone tokie dalykai daromi dažnai, kartais prašo ir raštiško "reference". Bet ir ne tik dėl to - britai tiesiog nežinos, kokia kompanija kuo užsiėmė ir ką jūs toje Lietuvoje realiai veikėte. Kartais galima susidurti ir su tokiu požiūriu, kad Lietuva yra atsilikusi šalis ir ten gauta patirtis "kaip ir nesiskaito" - į akis jums to niekada nepasakys (britai - mandagumo įsikūnijimas), bet leis suprasti tarp eilučių.

Svarbūs yra du dalykai:

  • Jūsų patirtis - kiek metų su kokia technologija (pagal tai iš dalies skirstoma į junior/senior pozicijas bei pasiūloma alga)
  • Konkrečių darbų pavyzdžiai, pagal galimybes anglų kalba (nes neturėsite galimybių per pokalbius telefonu rodyti pirštais į tekstus ir juos versti, kad kitą pusė suprastų)

4. Darbo interviu - labai skirtingi, priklauso nuo kompanijos

Čia reikia suprasti vieną esminį skirtumą tarp Lietuvos ir Britanijos. Jei mūsų verslas, samdydamas žmones, dažniausiai stengiasi taupyti pinigus, tai britų verslas taupo laiką. O kiekvienas gyvas interviu, kai yra keliolika kandidatų, užima daug laiko. Dėl to pasiruoškite, kad labai daug vyks telefonu.

Pakalbėsite su agentu apie jūsų galimybes ir poreikius, tada per kitą skambutį jis detaliau papasakos apie siūlomą poziciją, galbūt padarys minimalų interviu, kad žinotų bent jau jei tikrai netinka ir neverta gaišti laiko. O tada greičiausiai bus telefoninis interviu su kompanijos atstovu - kuris vėlgi gali būti ir ne techninis darbuotojas, o HR atstovas.

Ir tada, jei viskas tinka - būsite pakviesti realiam techniniam pokalbiui. Turėjau jų labai įvairių - nuo 30 klausimų raštiško testo apie algoritmus (surinkau 27, bet per antrą pokalbį pamačiau kad kompanija man visiškai netinka) iki paprasto pokalbio įmonės bare prie alaus su klausimais iš serijos "Nu tai papasakok ką moki".

Tad iš esmės, kažkam specialiai ruoštis iš techninės pusės prieš interviu neduoda didelio pranašumo. Tiesa, reikia kiek įmanoma daugiau susižinoti apie pačią kompaniją ir jų projektus - nes tikrai gali paklausti: "Nu tai mes turime projektą X ir projektą Y, kur save labiau matai?"

5. Spoken English is a must

Jei dar iki šiol nesupratote, akcentuosiu - turite laisvai kalbėti angliškai. Nes kitaip net su agentu nesusikalbėsite - jums iškart duos "minus karmos taškų" ir mažiau galimybių rasti darbą.

Pabrėžiu - svarbu kalbėjimas. Kaip jūs rašote, kur darote gramatikos klaidų ar kiek gavote iš anglų egzamino - niekam nerūpi, nebent taikotės į valstybines įmones ar tokias, kur gali paprašyti IELTS rezultato.

Netgi skelbimuose tarp reikalavimų programuotojams dažnai rašoma "Excellent verbal English", "Good communication skills" ir pan. Nes jūs ne tik rašysite kodą, bet ir aptarinėsite jį su kolegomis, dalyvausite susirinkimuose ar kasdieniuose stand-upuose. Ir kompanijoms tikrai neapsimoka jums tris kartus aiškinti arba rizikuoti projekto sėkme tik dėl to, kad negalite drąsiai išreikšti minčių.

6. Permanent or contract?

Britanijoje programuotojams iš esmės siūlomi du darbo apiforminimo variantai:

  • permanent position, t.y. nuolatinis darbas ilgesniam laikotarpiui (dažniausiai full-time)
  • contracting position, t.y. konkretaus laikotarpio kontraktas, dažniausiai 3-6 mėn, gaunasi beveik kaip freelance variantas, bet vis tiek sėdi kliento ofise.

Pats pirmą darbą turėjau permanent, o antrą contract, tai galiu pasakyti ryškius skirtumus:

  • Permanent alga matuojama tūkstančiais svarų per metus (vidurkis apie 40-45k), o contract - svarais per dieną (daily rate, kur vidurkis apie 300 gbp per dieną)
  • Abiem variantais sumos skaičiuojamos iki mokesčių, tad permanent 40k per metus reiškia apie 2500 gbp per mėnesį į rankas (ir tų mokesčių sumokėjimu rūpinasi darbdavys), o contract 300 per dieną realiai kišenėje palieka apie 250 per dieną (mokesčius tvarkaisi pats).
  • Atrodytų, kad contract variantas daug pelningesnis? Taip gaunasi dėl to, kad kompanija nemoka jokių papildomų išmokų: jokių atostoginių, jokių pensijos įmokų, tau nepriklauso socialiniai draudimai ir kiti kompanijos privalumai, teoriškai tavęs gali nekviesti į baliukus ir pan. Žodžiu, esi samdinys trumpam laikotarpiui. Ir bendrai contract pozicijų rinkoje nėra tiek daug - sudaro kokių 20%.
  • Svarbus dalykas - norint eiti į contract poziciją, reikia turėti savo įmonę (Limited Company). Yra ir kitų variantų, bet šis populiariausias ir pelningiausias. Taigi reikia įkurti įmonę (labai paprasta, online forma pildoma per 20 minučių ir kainuoja 15 svarų), atsidaryti įmonės banko sąskaitą (čia jau sunkiau, gali užtrukti nuo poros savaičių iki menesio), pasamdyti buhalterį, rūpintis mokesčiais ir t.t.

7. Specifiniai PHP ir technologiniai patarimai

Čia punktais surašysiu viską, ką pats patyriau ar pastebėjau per tuos metus, kas susiję su pačiu programavimu.

  • Kaip jau minėjau, populiariausias framework Symfony (apie 50-60% skelbimų), tada eina Zend (20%) ir likusią dalį maždaug po lygiai pasidalina tokie kaip Laravel, Codeigniter, Yii, CakePHP ir kt. Tiesa, pastebėjau labai spartų Laravel augimą - bet čia ne tik Londono, o viso pasaulio tendencija.
  • Iš atviro kodo TVS populiariausias vienareikšmiškai Drupal, buvau nustebęs kad ne WordPress. Taip ir nesigilinau į priežastis nes toje rinkoje dirbti neteko, gal logikos ir yra.
  • Kadangi darbuotojai didesnėse kompanijose keičiasi gan dažnai, labai didelis dėmesys kreipiamas į kodo struktūrą, komentavimą ir dokumentaciją.
  • Britai nesitiki, kad tobulai mokėsi viską, nes šiuolaikinis programuotojo technologijų bagažas yra didesnis nei galima aprėpti ir keičiasi vos ne kasmet. Iš tavęs tikimasi, kad efektyviai naudosi Google, StackOverflow ir oficialias dokumentacijas. Tiesa, ir padėti visi pasiruošę - reikia nebijoti klausti patarimų, britai netgi nemėgsta nesocialių tylenių (taip, po darbo ar net per pietus tai sutvirtinama alaus pintomis).
  • Be PHP programavimo, gali tekti padirbėti ir serverių administratoriumi - jie kaip taisyklė neturi tam atskirų žmonių. Gali reikėti sukonfigūruoti Amazon EC2 ar kokį Laravel Forge, įdiegti SSL sertifikatą ar tiesiog padirbėti su komandine eilute. Būkite pasiruošę ar bent žinokite kaip išgūglinti.
  • Gan populiaru ieškoti "full-stack" developerio, kuris galėtų patempti ir back-end ir front-end darbus (arba iš back-end suderinti PHP ir Python/Java), bet tokių specialistų yra vienetai ir jų algos ryškiai didesnės.





Naujausi PHPpamokos.lt online-kursai

23 EUR (79.41 Lt)
23 EUR (79.41 Lt)
23 EUR (79.41 Lt)
Nuo Laravel 4 prie Laravel 5
Povilas Korop

23 EUR (79.41 Lt)
MySQL: nuo pradmenų iki optimizavimo
Povilas Korop
23 EUR (79.41 Lt)
OOP: objektinis programavimas su PHP
Povilas Korop
23 EUR (79.41 Lt)
Kaip kurti Wordpress pluginus?
Arūnas Liuiza

23 EUR (79.41 Lt)
PHP online-kursas pradedantiesiems
Povilas Korop